Vidinio pasaulio architektūra ir ją lydintys pasakojimai šių metų „Videogramų“ programoje skleidžiasi per Lauren Berlant (1957-2021 m.) filosofijos ir mąstymo trajektorijų įkvėptas peržiūras (kuratorė Gerda Paliušytė), kurios vyks gruodžio 15-19 d. „Skalvijos“ kino centre. Berlant išskirtinį dėmesį teikė intymumo, afekto, jausmų plotmei, jos santykiui su galios struktūromis; tam, kas gali dusinti, arba atvirkščiai – ardyti kartotes ir priešintis kontrolei. Berlant taip pat itin kritiškai vertino neoliberalizmą – į jį žvelgė kaip į visa apimančią represyvią sistemą, kviečiant ieškoti kūrybiškumą įgalinančio bendrumo, leidžiančio atsisakyti normatyvumo ir išankstinio „žinojimo“, banalių sistemos įdiegtų įpročių. Ši programa išskirta į tris tarpusavyje susijusias dalis ir raktažodžius: studijuoti-mokytis iš naujo, troškimas-meilė ir tampant suaugusiąja (angl. „coming of age“). Programoje žvilgsnis kreipiamas į gebėjimą jausti, stebėti, mokytis, mylėti, fantazuoti ir trokšti kompleksiškame persiklojančių dirbtinių realybių ir režimų pasaulyje, kuris ne tik įgalina, bet ir pačiais įvairiais būdais riboja ar nuvilia. Programoje bus rodomi menininkių (-ų) ir kino režisierių darbai, ji apima skirtingas kartas ir plačią geografiją. Tarp joje pristatomų kūrėjų: Mianmaro menininkas Moe Satt, britų menininkės Margaret Salmon ir Josiane M.H. Pozi, Indijos dokumentinių filmų kūrėja Malati Rao, ir kiti. Peržiūros „Tampant suaugusiąja“ žiūrovai turės galimybę pamatyti naują menininkės Daivos Tubutytės filmą, seanse dalyvaujant pačiai kūrėjai.
Gimė Gešė
Rež. Malati Rao
Dokumentika
Indija-Nepalas, 2019
Kalbos: Tibetiečių, anglų
56
Įkurti moterų vienuolių bendruomenę Budai tuo metu buvo radikalus eksperimentas. Budistų religinis gyvenimas per šimtmečius buvo prieinamas moterims ir daug pasiekusios vienuolės minimos daugybėje istorinių įvykių; tačiau aukščiausios vienuolinės kvalifikacijos joms suteiktos nebuvo. Jo Šventenybė Dalai Lama ištisus dešimtmečius kartu su Tibeto budizmo vienuolėmis dėjo pastangas, kad joms būtų suteikta daugiau teisių ir galimybių pagaliau įgyti tokį pat išsilavinimą ir laipsnį, kokius gauna vyrai vienuoliai. Tai pasiekusios vienuolės atveria didesnes galimybes visų tikėjimų moterims ir išryškina moteriškosios patirties išmintį bei unikalumą. Filme pasakojama apie išskirtinę vienuolę Namdol Phuntsok – pirmąją moterį, kuriai buvo suteiktas aukščiausias Tibeto filosofijos laipsnis – Gešės laipsnis, suteikiamas „dorybės žinovui“.
Apie autorę:
Malati Rao dokumentinius filmus kuria jau dešimtmetį, keli iš jų buvo rodomi per viešąją televiziją. Filmai „Pagaminta rankomis Indijoje“ (Handmade in India) apie Indijos amatų tradicijas ir „Gimę už grotų“ (Born Behind Bars) apie kalėjime augančius vaikus buvo plačiai įvertinti ir pristatyti keliuose kino festivaliuose. Režisierė yra įgijusi kino ir medijų meno magistro laipsnį Templio universitete Filadelfijoje.
Techninė informacija:
Gamybos metai ir šalis: 2019 m., Indija/Nepalas
Kinematografija: Shanker Raman, Paromita Dhar, Tarun Rakeshia, Shefali Jamwal
Montažas: Shefali Jamwal, Malati Rao
Muzika: Naren Chandavarkar
Vietos garso įrašai: Sudipto Mukhopadhyay, Shefali Jamwal
Garso montažas: Vinod Subramaniam
Rankos Jangone
Rež. Moe Satt
Video
Mianmaras, 2012,
7
„Šiame įraše fiksavau mane supančių žmonių rankų judesius: nuo darbininkų, dirbančių gatvėse ir turguose, iki draugų ir vietinių menininkų. Kaip manote, ar rankų gestai gali papasakoti istoriją? Apie liūdesį, sėkmę ir pan. Čia esama judančių rankų, dirbančių rankų, valgančių rankų, bendraujančių rankos. Renku daugybę istorijų apie kitų žmonių rankas.“ (autoriaus komentaras)
„Šiame videodarbe pabrėžiamas beveik autonomiškas giliai mumyse įsišaknijusio judesio pobūdis. Rankos rodomos tarsi nepriklausomos nuo jų savininkų proto ir sykiu neatsiejamos nuo šių atliekamos veiklos. Ar rankų judesiai galėtų tapti raktas, padedantis iš vidaus atskleisti tai, kaip veikia skirtingos kultūros? Regis, taip; matant, kaip rankų judesius – bent jau iš dalies – lemia daiktai, kuriuos jos liečia ir palieka.“ (kuratoriaus Rogerio M. Buergelio komentaras)
Apie autorių:
Moe Satt (g. 1983 m.) – menininkas ir kuratorius, gyvenantis ir dirbantis Jangone, Mianmare.
2008 m. Mianmare įsteigė ir suorganizavo tarptautinį performanso meno festivalį „Beyond Pressure“. Yra dalyvavęs gyvo meno festivaliuose visoje Azijoje ir Europoje. Savo darbuose, apimančiuose įvairias medijas – nuo fotografijos ir skulptūros iki vaizdo ir garso instaliacijų – Satt sprendžia provokuojančius socialinius ir politinius klausimus kariuomenės valdomame Mianmare, tokius kaip religijos ir individo vaidmuo visuomenėje. Kūrėjas buvo pakviestas dalyvauti keliose menininkų rezidencijų programose, tarp kurių – „Delfina“ Londone (2020 m.), „ACC“ Niujorke (2017 m.), „IASPIS“ Umeo mieste, Švedijoje (2016 m.), tarptautinė rezidencija „Recollets“ Paryžiuje (2015 m.) ir kt. Jo darbai buvo pristatyti keliose grupinėse parodose, įskaitant The Street: Where the world is made Romos „MAXXI“ muziejuje (2018 m.), Political Acts: Pioneers of performance art in Southeast Asia Melburne (2017 m.), „CAFAM“ bienalėje, Pekine (2013 m.) ir Busano bienalėje (2012 m.). Satt taip pat buvo vienas iš 2015 m. „Hugo Boss Asia Art“ apdovanojimo finalistų. Prieš porą mėnesių už dalyvavimą politiniame judėjime jis buvo sulaikytas karinės chuntos ir tik neseniai paleistas iš kalėjimo.
Vilkų kūrinys
Rež. Clara Rueprich
Video
Vokietija, 2017
9
Auštant sapniškame kraštovaizdyje iškyla gauja baltų vilkų. Jiems sliūkinant tarp šakų ir lapų filme įsitvyro pasimetimo ir namų neturėjimo atmosfera, o jų judesiai užkerta kelią aiškiam erdvės suvokimui. Čia pastebėtinos įspūdingos paralelės su garsiuoju Sigmundo Freudo atveju „Žmogus vilkas“, paremtu daugiau nei prieš šimtą metų rusų aristokrato susapnuotu košmaru: „Persigandau išvydęs, kad ant didelio riešutmedžio priešais langą sėdi būrelis baltų vilkų. Jų buvo šeši ar septyni. Jie buvo visiškai balti ir veikiau panašūs į lapes ar aviganius, nes turėjo dideles uodegas kaip lapės, o ausis buvo suglaudę kaip suklusę, į kažką dėmesį atkreipę šunys“.
https://artuk.org/discover/artworks/wolves-sitting-in-a-tree-191978
Jei Freudas bauginantį sapną pasitelkė siekdamas ,,atidengti“ tariamą paslėptą savo paciento traumą, šiame vaizdo įraše centre atsiduria patys vilkai. Jame siekiama puoselėti nerimą keliantį vilkų artumo pojūtį veikiau nei atskleisti paslaptį. Kartais šiame kraštovaizdyje, kuriame bastosi vilkai, iškyla gili bedugnė, bet jiems tai atrodo nė motais. Jie tokie, kokie yra.
Apie autorę:
Clara S. Rueprich – menininkė, šiuo metu gyvenanti ir kurianti Leipcige. Studijavo Niurnbergo dailės akademijoje (meno ir viešosios erdvės magistro laipsnis), Leipcigo vizualiųjų menų akademijoje (medijų meno magistro laipsnis) ir Londono Čelsio meno ir dizaino koledže (dailės magistro laipsnis).
Rueprich darbai buvo eksponuoti daugybėje tarptautinių parodų, tarp jų Budapešto bienalėje, Šiuolaikinio meno muziejuje (GfZK) Leipcige, „Neue Gesellschaft für Bildende Kunst“ (NGBK) Berlyne, „ZKMax“ Miunchene ir Bonos „Kunstmuseum“. Kūrėja taip pat yra surengusi personalines parodas „Josh Lilley“ galerijoje Londone, Niurnbergo „Kunsthaus“, Linco „Kunstverein“ ir kt.
Akys prieš Mac kamerą
Rež. Will Peck
Video
JK, 2018
2
Will Peck kuria atspaudus, vaizdo įrašus, paveikslus ir piešinius, naudodamas tokius technologinius prietaisus kaip fotoaparatai, spausdintuvai, skeneriai, kserokso aparatai ir kompiuterinės pelės. Šių praktikų rezultatai atspindi kintančius mašinų ir materialumo santykius. Menininko sukurta serija „Akys prieš Mac kamerą“ parodo, kaip, remdamasi algoritmais, kamera priima sprendimus reaguodama į judesį ir tekstūros bei spalvos pokyčius.
Apie autorių:
Will Peck (g. 1991 m., Norviče, Jungtinėje Karalystėje) šiuo metu gyvena ir kuria Londone. Bakalauro laipsnį įgijo Londono Metropoliteno universiteto Meno, architektūros ir dizaino koledže, o magistrą – Amsterdamo „Sandberg“ institute. Kūrėjas yra surengęs kelias personalines parodas, tarp kurių – Air Sensor, „Lavender Open Chair“, Tokijuje; . s hly;;;,; galerijoje „Montos Tattoo“, Vilniuje; Prin print prog, Londono „Centre for Recent Drawing“; ir Log lights, „Mumei“, Tokijuje. Peck taip pat dalyvavo grupinėse parodose OUTPOST narių parodoje, atrinktoje „White Pube“, Norviče; Ipsvičo meno bienalėje 2018 m. ir „Centre for Recent Drawing“ Londone. Menininkas neseniai dalyvavo rezidencijoje „Villa Lena Foundation“, Italijoje.
