VIDEOGRAMOS’24

5-tasis video meno, meninink(i)ų filmų ir judančių vaizdų festivalis „Videogramos“ dėmesį sutelks į tarptautinio solidarumo tradicijų kurios kadaise gyvavo mūsų sunkiai apčiuopiamame Rytų Europos regione, atgaivinimą. Kai nepriklausomybė jau pamatyta, užuosta ir paragauta, mes prie to prieiname jau savo laisva valia, vedami savų poreikių ir troškimų, o ne per valstybės primestą geopolitinį internacionalizmą. Mes matome viltį horizontaliose, iš žemumų kylančiose iniciatyvose, kurios laisvai plinta po pasaulį, toli nuo diplomatinių rūpesčio spektaklių.  Turėdami visa tai omenyje, šių metų „Videogramų“ festivalyje kviesime žiūrėti video meną iš globalių periferijų ir bandysime rasti savo santykį su juo.

„Videogramų ’24” atidarymo ašimi taps muzika ir jos neblėstanti galia šiais „monstrų laikais“*. Yamen Makdado ir Juline Hadayos filmas „Sawt Syria“ pasakos apie spalvingą Sirijos ir jos po visą pasaulį pasklidusios diasporos pogrindžio muzikos sceną, o po jo vyks, griežtai tik iš plokštelių grojama, „Beirut Groove Collective” didžėjų sesija. Toliau programoje solidarumas bus tyrinėjamas per dvi temas: žemę ir darbą, bei įvairiomis jų interpretacijomis. Nuo Baltijos jūros filme „Baltic UXO” iki Levanto krašto filmų programoje, kurią „Videogramų” kvietimu sudarė Beiruto sinematekos kuratoriai. Keliausime per maištingus Rojavos kalnus Marwos Arsanios filmuose – ten, kur žemė, dėl kurios žmonės kovoja iki šiol, kurią myli, palieka ir į kurią vėl sugrįžta. Žemė veda mus į darbą – kitų kviestinių kuratorių „Colectiva editorial Des-bordes” trumpametražių filmų programą, kurioje susipažinsime su Lotynų Amerikos požiūriu į darbą, laisvalaikį ir teises. Galiausiai, su žanrus, sienas ir tikrovę iškreipiančiu Eduardo Williamso filmu „Žmonių banga 3″ spekuliuosime apie tai, ką veikti pasaulyje, kuriame neoliberalioje sistemoje mūsų prasmingą laiką vagia nuobodūs darbai, priklausomybė nuo ekranų ir vartotojiškas elgesys.

* Antonio Francesco Gramsci: „Senasis pasaulis miršta, naujasis dar neužgimė: dabar yra monstrų laikai.“

Kalendorius

Atidarymo filmas: „Sawt Syria“

2024 lapkričio 29 d., 19:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Atidarymo vakarėlis: Beirut Groove Collective DJ sesija

2024 lapkričio 29 d., 21:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Diskusija: „Aguonos ir narcizai: Antisionistų žydų solidarumas ir jo trūkumas“

2024 lapkričio 30 d., 16:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Filmas: „Kas bijo ideologijos?“

2024 lapkričio 30 d., 18:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Beiruto sinematekos kuruota filmų programa

2024 lapkričio 30 d., 20:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Work in progress: „Baltic UXO“

2024 gruodžio 01 d., 15:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Colectiva editorial Des-bordes: Tarpinės ekologijos

2024 gruodžio 01 d., 17:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Uždarymo filmas: „Žmonių banga 3“

2024 gruodžio 01 d., 19:00
Kultūros kompleksas SODAS2123

Archyvas

2023

VIDEOGRAMOS’23: BŪDAI PRISIMINTI

Archyvas nėra tik oficialių įrašų saugykla – tai didžiulė vaizdų, garsų, dokumentų ir kitų materialių pėdsakų imperija, formuojanti visuomenės atmintį. Tyrinėdamas jos sluoksnius, šiuolaikinio meno laukas virto aktyvia, nuolatinių „kasinėjimų“ erdve, keičiančia formą ir ieškančią būdų iš naujo save apibrėžti. Menininkai ir kuratoriai, archyvinę medžiagą laikantys pagrindiniu kūrybos šaltiniu, yra šios erdvės formuotojai, siekiantys išplėsti archyvą už dokumentų saugyklų ribų, paversti jį dinamišku įrankiu, kuriančiu alternatyvias žinias ir naujus būdus prisiminti. Tokia prieiga reiškia ne tik bandymą imtis archyvinio darbo, atliekančio saugyklos funkciją, ieškančio naratyvų ar užpildančio spragas, bet taip pat siekia mesti iššūkį oficialių archyvų išbaigtumo iliuzijai, kvestionuoti ir destabilizuoti jų autoritetą. Nutolindami archyvą nuo įprasto dokumentų saugyklos vaizdinio ir įtraukdami įvairias kultūrinės produkcijos formas, šimtai menininkų ir kuratorių siekia kurti alternatyvią atmintį, naudodami archyvą kaip žaliavą – ją dekonstruodami, perdirbdami ir manipuliuodami, sukurdami kažką naujo ir įgalindami naujus požiūrius. Galiausiai, menininkai ne tik „atkasa“ medžiagą – jie patys kuria įvairius atminties saugojimo būdus, asmeninius archyvus, dokumentuojančius dabartį – ypač tai, kas lieka oficialių institucijų ir žiniasklaidos užribyje.

Šiais metais menininkių (-ų) filmų ir judančių vaizdų festivalis VIDEOGRAMOS kviečia apmąstyti archyvinio meno praktikas Lietuvoje ir užsienyje. Festivalio kuratoriai siūlo atkreipti dėmesį į archyvo reiškinį kaip aktyviai veikiantį sąsajoje su dabarties realijomis, kviečia gilintis į juose veikiančius galios ir autoriteto santykius, analizuoti kaip archyvas apibrėžiamas šiuolaikiniame mene. VIDEOGRAMOS taps skirtingų formatų platforma, talpinančia paskaitas, pokalbius, work in progress pristatymus, filmų peržiūras ir parodą. Suburiant patyrusius kuratorius, menininkus ir akademikus, renginyje tikimasi ne tik apmąstyti naujausius ar kuriamus judančių vaizdų kūrinius, bet ir skatinti ateities praktikų formavimąsi.

Daugiau

Paroda „Ilgesio gestai“

2023 lapkričio 21
gruodžio 02 d.
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Atidarymas. Filmų programa „Saulė neturi šešėlio“

2023 lapkričio 21 d., 19:00
SODAS 2123, Vitebsko g. 23

Work-in-progress „Varguoliai irgi verkia“ su Viktorija Mickute ir Ieva Balsiūnaite

2023 lapkričio 22 d., 19:00
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Diskusija „(Ne)slapti archyvai“

2023 lapkričio 22 d., 20:00
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Inesos Brašiškės pranešimas „Archyvo darbai“

2023 lapkričio 23 d., 19:00
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Filmas „Įsibrovimas į namus“ + QnA

2023 lapkričio 23 d., 20:30
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Filmų programa „Daugybė pasipriešinimo veidų mūsų ekranuose“

2023 lapkričio 24 d., 19:00
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Filmas „Rankiotojai“

2023 lapkričio 25 d., 18:30
Skalvijos kino centras, A. Goštauto g. 2

„New Pessimism“ filmų programa

2023 lapkričio 25 d., 20:30
Skalvijos kino centras, A. Goštauto g. 2

Work-in-progress „Moterys, merginos ir ne tik. Kas toliau?“ su Agne Jokše

2023 lapkričio 26 d., 17:00
„Meno avilio" sinemateka, A. Goštauto g. 2

Filmas „Monizmas“

2023 lapkričio 26 d., 20:30
Skalvijos kino centras, A. Goštauto g. 2
2022

Videogramos’22: Kitų žvilgsniu į Rytų Europą

2022 m. VIDEOGRAMOS, menininkų filmų ir judančių vaizdų festivalis, kursuoja per heterogenišką, prieštaringą ir labai įvairų Rytų Europos regioną ir jo tapatybės apibrėžtis. Šių metų vasario 24 d. Rusijai pradėjus atvirą ir brutalią karinę invaziją į Ukrainą, prie pirminio nerimo ir rūpesčio prisidėjo mintys apie mūsų regiono suverenitetą, jo autentiškumą ir niuansuotą tikrovę, kuri, pasirodo, tebėra nepažini ne tik čia negyvenantiems žmonėms, bet ir mums patiems; apie tai, kaip svarbu yra vertinti, analizuoti ir gilintis į istorinę regiono praeitį bei vystyti kritinę mintį. Mąstymo laisvė tampa neįsivaizduojama be prieigos prie įvairių istorinių šaltinių ir nevaržomo dabarties fiksavimo, galimybės burtis į grupes, džiaugtis ir dalintis ne tik aukštąja kultūra, bet ir tomis pačiomis gatvėmis, kurios veikia kaip terpė saviraiškai ir nonkonformizmui.

VIDEOGRAMOS siūlo poetinę ir kritinę studiją apie kolektyvinės atminties įtrūkimus bei amnezijas, tapsmą kolektyvinės atminties dalimi, individo dalyvavimą, jo reikšmę šiuose procesuose ir iš to kylantį kūrybiškumo potencialą. Šių metų festivalio programa kviečia kritiškai diskutuoti apie socialistinę regiono praeitį, daugiareikšmį paveldą ir ieško būdų, kaip su judančių vaizdų pagalba šiais antagonizuojančiais laikais pasisakyti už reiškinių kompleksiškumą ir kartu ieškoti tarpusavio supratimo. Dauguma šių metų festivalio filmų nagrinėja Rytų Europos regioną per „kitą“ – regiono pakraščius ar kultūrines Vakarų pasaulio įtakas. Tuo pačiu kviečiame Rytų Europą suvokti kaip integralią pasaulinių, visa apimančių ekonominių ir sociopolitinių sistemų dalį.

Festivalio programoje Rytų Europos regionas suvokiamas ne tik kaip lokalus pasakojimas ar tai, kas tarpsta socialistinėje praeityje, bet ir kaip globalaus finansinio kapitalizmo ir patriarchato – abstrakčių ir siurrealių ekonominių bei socialinių sistemų, kurios įgalina viena kitą – dalyvis. Šią temą plėtoja Gerdos Paliušytės kuruojama PARODA „Nemiga“, įrengta negyvenamuose apartamentuose.

Parodoje lankytojai išvys menininkų Tomo Kobialkos, Peterio Wächtlerio ir Sallamari Rantalos kūrinius, pasakojančius apie archajišką vartotojiškumą ir vaizdinę ekonominių sistemų išraišką bei tai, kaip ji tampa asmeninio archyvo dalimi. Šiame naktiniame pasakojime tarpusavyje dera pilies bokšte dienas leidžiantis vampyras, svajojantis apie šiltą antklodę, didžiausio Australijos banko sukurti herojai, mokę vaikus verslumo, 3D reljefai iš smėlio ir ant laužo kepami amerikietiški zefyrai. Parodos „Nemiga“ nuotaika buvo kuriama kartu su menininku Gediminu G. Akstinu, galvojant apie vakarą palapinių miestelyje, kuomet naktiniai šešėliai ir jų keliamas baugumas tampa jaukūs ir net savotiškai žavūs pažįstamoje ir saugioje aplinkoje.

VIDEOGRAMŲ PERŽIŪRŲ programa šiemet bus nemokama ir vyks Meno Avilio Sinematekoje. Pirmasis filmas – ukrainiečių ir vokiečių režisierių Tatjanos Kononenko ir Matildos Mester 2019 m. pabaigoje sukurta dokumentika „Pastatas“ („Budinok“ / „Das Haus“). Tai filmas apie Charkive, Rytų Ukrainoje 1925–1928 m. sovietinio konstruktyvizmo stiliumi pastatytus milžiniškus Valstybinės pramonės namus „Deržprom“.  Šiandieninio karo kontekste, kai Charkivas yra vienas labiausiai suniokotų miestų Ukrainoje, bus itin vertingos filmo pristatyme dalyvausiančios režisierės Tatjanos Kononenko įžvalgos. Filmo premjera vyko pandemijos metu, todėl tai bus ypatingas, pirmasis režisierės seansas kartu su žiūrovais.

Labai panašią, tačiau visiškai kitaip nei Lietuvoje susiklosčiusią socializmo istoriją, jo santykį su žmogaus kūnu ir vieša erdve nagrinėja režisierės Martos Popivodos filmas „Jugoslavija. Kaip ideologija išjudino mūsų kolektyvinį kūną“, analizuojantis turtingą Jugoslavijos judančių vaizdų archyvą, kuris dokumentuoja ideologijos ir žmogaus kūno viešoje erdvėje santykių raidą. Yael Bartanos trilogijoje „Ir Europa apstulbs“ taip pat siekiama suprasti dabarties prieštaravimų genezę, pavyzdžiui, nacionalistinių nuotaikų išplitimą postsocialistinėse demokratinėse valstybėse. Šiose dviejose peržiūrose istorinių neišsprendžiamų traumų ir lygiai taip pat prieštaringų utopinių lūkesčių trajektorijų koegzistencija tarsi sufleruoja, kad šiuos prieštaravimus analizuoti reikia ieškant būdų tarsi pasinerti į bendrą istorinę pasąmonę. Anot istoriko Timothy Snyderio, tyrinėjančio Rytų Europos istoriją ne nacionalistiniu pagrindu, o iš regioninės perspektyvos, „be istorijos atmintis tampa privati, kas šiandien reiškia nacionalinė. […] Istorija su visu jos kompleksiškumu yra visa, ką turime ir kuo galime dalytis“.

Programoje taip pat bus kalbama apie Rusijos kolonializmą pasitelkiant čiabuvių ir kaimyninių šalių istorijas. Joje atsiskleis konkrečių vietovių kompleksiškumas ir papročių, gyvenimo būdo, tradicijų puoselėjimas, bei identiteto paieškos po Sovietų Sąjungos žlugimo.

Režisierės Liesbeth De Ceulaer filmas „Holgut“, kalbantis apie klimato kaitą, bet šių dienų kontekste įgavęs ir kitų prasmių, pasakoja apie tris jakutus. Du broliai ir mokslininkas leidžiasi į didžiulius Sacho respublikos tyrlaukius su dviem užduotimis. Romanas ir Kyymas medžioja retą šiaurės elnią, o Semjonas ieško gyvybingos mamuto ląstelės, kurios jam reikia klonavimui atlikti. Filmas neabejotinai kels klausimus apie Rusijos kolonizuotas šiaurės genčių teritorijas. Kelionę per stepes tęsime su filmu  „Giedrą dieną iš čia gali pamatyti revoliuciją“, kuris atskleidžia Kazachstano mitologijos, geologijos ir technologijos sluoksnius tam, kad parodytų besikeičiantį valdžios, žmonių ir jų žemės santykį. Filmas sutelkia dėmesį į šiuolaikinius tautos kūrimo ir mitų kūrimo procesus, vaizduoja nenutrūkstamą tautinės tapatybės kūrimo procesą. O poetiškas filmas „Penki svajotojai ir žirgas“ pasakos apie sudėtingą ir kontrastingą Armėniją, kurioje greta archajiškų tradicijų ir sovietinio palikimo egzistuoja jaunų žmonių karta, svajojanti apie revoliuciją.

Šiemet Videogramose taip pat kviečiame susitikti ir susipažinti su režisiere Simona Žemaityte naujausio jos kūrinio pristatyme. Šių metų gegužės mėn. S. Žemaitytė pradėjo filmuoti į Lietuvą atvykusį ukrainiečių sunkiaatletį, daugkartinį šalies čempioną, kuris su šeima laikinai pasitraukė, kai buvo pradėtas Irpinės miesto bombardavimas. Šiame tyrime keliami klausimai apie alternatyvius priešinimosi būdus, vidines bei išorines kovas, discipliną ir vyriškumą. Šiandien būsimo filmo herojus yra grįžęs į Ukrainą, kur stipriai nuo karo nukentėjusiame mieste toliau treniruoja Ukrainos vaikus bei pats ruošiasi būsimoms sporto kovoms.

Viena Videogramų peržiūra bus skirta istorinę vertę turinčių ir/arba savo kinematografija išsiskiriančių trumpametražių riedlentininkų filmų (vietinių ir tarptautinių, tokių kaip kultinis Spike’o Jonze’o „Video Days“, 1991) peržiūrai. Šį renginį laikome duokle netradiciniam kinui, subkultūrai ir bendruomenėms, kurios peržengia geopolitines ribas. Vietoje vietinės riedlenčių sporto ir jį lydinčios kultūros išraiškos ženklų, šioje peržiūroje dėmesys krypsta į skirtingas eras ir žemynus vienijančius stilių ir išraiškos formas, kurios šiandien jau yra tapusios tarptautinės industrijos dalimi. Be to, tai ir grynas džiaugsmas viename seanse pamatyti „skeitinimo“ ir kino grožį. Seansą pristatys architektė-riedlentininkė Karolina Galvydytė, šiuo metu projektuojamo skulptūrų ir riedlenčių parko Žirmūnuose vadovė.

2022 m. VIDEOGRAMOS yra rengiamos Vilniuje, kartu su Meno aviliu – 2005 metais bendraminčių įkurta nepriklausoma nevyriausybine organizacija, veikiančia kino ir audiovizualinių medijų srityje. Šių dviejų nepriklausomų iniciatyvų sinergija leidžia kelti bendrus tikslus ir padeda jų siekti per šiuolaikinių menininkų palaikymą, jų kūrinių ir judančių vaizdų praktikų, neretai pasirodančių už įprastos filmų rinkos ribų, sklaidą, įvairesnių visuomenės grupių įtraukimą į šiuolaikinio meno procesus, atviresnio, įvairiapusiško ir išsamaus pokalbio apie šiuolaikybę skatinimą.

Daugiau

Filmas „Pastatas“

Filmas „Giedrą dieną iš čia gali matyti revoliuciją“

Simonos Žemaitytės naujai kuriamo filmo pristatymas

Filmas „Jugoslavija: kaip ideologija išjudino mūsų kolektyvinį kūną“

Filmas „Penki svajotojai ir žirgas“

Filmas „Holgut“

Filmų programa „Ir Europa apstulbs. Trilogija“

Grupinė paroda „Nemiga“

2022 lapkričio 24
gruodžio 11 d.
Goštauto g. 2
2021

„Pralaidumas“

Šių metų festivalio tema – Pralaidumas. Ji kviečia gilintis į tai, kaip apibrėžiame save, vidinių ir išorinių pasaulių kūrimą ir jų tarpusavio ribas.  Videogramos 2021 persikelia iš Kauno į Vilnių, o renginiai išsidėsto lapkričio ir gruodžio mėnesiais skirtinguose miestuose ir virtualiose erdvėse. Pirmasis renginys – tai kultūros komplekse „SODAS2123“ nuo lapkričio 18 d. iki gruodžio 4 d. pristatoma paroda „Pralaidumas“ (kuratorės Monika Lipšic ir Viktorija Šiaulytė) apie gyvenamosios aplinkos ir architektūros ryšį su žmogaus-gyventojo vidiniu pasauliu. Čia bus rodomi Shirin Sabahi, Sam Williams, Robin Vanbesien ir kitų menininkų kūriniai.

Vėliau teminėse peržiūrose „Skalvijos“ kino centre gruodžio 8-12 d. Karolio Žuko kuruotoje programoje „Tai, kas liko neužbaigta“ bus pristatomi archyviniai Courtney Stephens, Tomasz Wolski, Mariam Ghani ir kitų filmai apie asmeninius ir viešus prisiminimus. Gruodžio 15-19 d. ten pat bus pristatoma Gerdos Paliušytės kuruojama trijų dalių video programa skirta Lauren Berlant (1957-2021 m.) filosofijai ir mąstymo trajektorijoms. Šioje programoje žvilgsnis kreipiamas į gebėjimą jausti, stebėti, mokytis, mylėti, fantazuoti ir trokšti kompleksiškame persiklojančių dirbtinių realybių ir režimų pasaulyje, kuris ne tik įvairiais būdais riboja ar nuvilia, bet ir įgalina. Programoje bus rodomi menininkių (-ų) ir kino režisierių darbai, ji apima skirtingas kartas ir plačią geografiją. Tarp joje pristatomų kūrėjų: Mianmaro menininkas Moe Satt, britų menininkė Josiane M.H. Pozi, Indijos dokumentinių filmų kūrėja Malati Rao ir kiti. Peržiūros „Tampant suaugusiuoju“ žiūrovai turės galimybę pamatyti naują menininkės Daivos Tubutytės filmą, seanse dalyvaujant pačiai kūrėjai.

Festivalio tema Pralaidumas skirtingai skleidžiasi visoje šių metų programoje. Karantino metu kino vartojimas tapo itin asmenine praktika. Asmeninėse vidaus erdvėse taip pat mezgasi ypatingas judančių vaizdų ir žiūrovo ryšys. Parodoje „Pralaidumas“ bus pristatomas bendras Vlado Suncovo, Mareko Voidos, Monikos Lipšic ir Viktorijos Šiaulytės projektas – videogramiška patalynė. Tai – ir meno kūrinys, ir dizaino objektas viename, funkcionuojantis kaip priedanga individualizuotam kino žiūrėjimui, o joje pavaizduotos diagramos – tarsi troškimo persikelti į kino, virtualius ar įsivaizduojamus pasaulius istorijos žemėlapis.

„Videogramų“ programoje 2021 m. instaliaciją pristatys menininkė Ieva Lygnugarytė. Naujai sukurtame festivalio puslapyje www.videograms.online veikia Online room, kur nuo šiol kas mėnesį bus pristatomi šiuolaikinių menininkų judančių vaizdų projektai. Pirmasis Online room pristatomas video kūrinys – menininkės Anastasijos Sosunovos „Kai viskas pasibaigs, susitinkam!“ (angl. „When all this is over, let’s meet up!“).

2021 m. festivalio komanda:

Kuratoriai: Viktorija Šiaulytė, Monika Lipšic, Karolis Žukas, Gerda Paliušytė
Komunikacija ir viešieji ryšiai: Indraja Vaitkūnaitė
Grafinis dizainas: Marek Voida
Redaktorė ir vertėja: Alexandra Bondarev
Fotografai: Gedvilė Tamošiūnaitė, Andrej Vasilenko
Parodos „Pralaidumas“ architektas: Vladas Suncovas
Svetainės programavimas: Mindaugas Ūba

Daugiau

Filmų programa „Tampant suaugusiąja“

2021 gruodžio 17 d., 19:40
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Studijuoti-mokytis iš naujo“

2021 gruodžio 18 d., 16:15
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Troškimas-meilė“

2021 gruodžio 18 d., 18:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tampant suaugusiąja“

2021 gruodžio 19 d., 16:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Paroda „Pralaidumas“

2021 lapkričio 18
gruodžio 04 d.

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“

2021 gruodžio 08
gruodžio 12 d.
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmas „Tai, kas liko neužbaigta“

2021 gruodžio 08 d., 17:30
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Įprasta šalis

2021 gruodžio 08 d., 19:10
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Prieš užgęstant šviesai

2021 gruodžio 09 d., 17:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Terra Femme + Visa kita lygu

2021 gruodžio 09 d., 18:40
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Įprasta šalis

2021 gruodžio 10 d., 19:50
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Karas ir taika

2021 gruodžio 10 d., 21:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Prieš užgęstant šviesai

2021 gruodžio 11 d., 17:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmas „Tai, kas liko neužbaigta“

2021 gruodžio 11 d., 19:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Tai, kas liko neužbaigta“ – Terra Femme + Visa kita lygu

2021 gruodžio 12 d., 16:10
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Studijuoti-mokytis iš naujo“

2021 gruodžio 15 d., 19:10
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius

Filmų programa „Troškimas-meilė“

2021 gruodžio 16 d., 19:00
Skalvija, A. Goštauto g. 2, Vilnius
2020

Videogramos. Tarptautinis Kauno kino festivalis

Šių metų Tarptautinis Kauno kino festivalis pavadinimu 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘰𝘴 pristatys kuruotą filmų bei šiuolaikinių menininkų videokūrinių programą. Festivalio pavadinimą įkvėpė vokiečių režisieriaus Haruno Farockio (1944–2014) dokumentinis filmas 𝘙𝘦𝘷𝘰𝘭𝘪𝘶𝘤𝘪𝘫𝘰𝘴 𝘷𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘰𝘴 (vok. 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘮𝘦 𝘦𝘪𝘯𝘦𝘳 𝘙𝘦𝘷𝘰𝘭𝘶𝘵𝘪𝘰𝘯, 1992), kuriame fiksuojama ir analizuojama televizijos ir jos kuriamų vaizdų įtaka Rumunijos revoliucijos istoriniams įvykiams. Tarptautinis Kauno kino festivalis 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘰𝘴 siekia pristatyti kiną bei videomeną, kuris gali veikti kaip aktyvus istorijos dalyvis ar kūrėjas, o šie metai, kupini perversmų ir istorinių įvykių bei globalių judėjimų, taip pat atsispindės festivalio programoje.

Viena iš festivalyje nagrinėjamų temų – kaip videovaizdai šiandien tampa išplėstine mūsų vizualinio mąstymo gija ir kokią vietą jie užima mūsų vaizduotėje? Kaip 𝘷𝘪𝘥𝘦𝘰𝘷𝘢𝘪𝘻𝘥𝘶𝘰𝘵ė, kuriama judančio vaizdo ir technologijų priemonėmis, tarpsta pasaulyje? Ar tuomet mūsų sapnai taip pat gali būti vadinami 𝘷𝘪𝘥𝘦𝘰? Kita festivalio kuratorių Viktorijos Šiaulytės, Monikos Lipšic ir bendrakuratorės Mildos Januševičiūtės parengtos programos tema – sveikatos ir gerovės sąvokos bei sudėtingas santykis tarp asmeninės ir visuomeninės „sveikatos“ skirtinguose politiniuose kontekstuose. Kas ir kaip nusako ribas tarp sveikatos ir ligos? Kas gali ir išgali būti sveikais? Kaip esame vieni nuo kitų priklausomi? Šie ir kiti klausimai Tarptautinio Kauno kino festivalio 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘰𝘴 programoje keliami pristatant šiuolaikinius kūrėjus ir jų darbus, dažnai pasirodančius už įprastos filmų rinkos ribų, daugiau dėmesio skiriant skirtingoms judančio vaizdo kolektyvinės autorystės formoms – pavyzdžiui, aktyvizmui ar videopriemones naudojantiems moksliniams tyrimams.

 

Festivalio seansai bus rodomi kino teatre 𝘙𝘰𝘮𝘶𝘷𝘢, Kauno kultūros centre bei Kauno menininkų namuose, kur abu šeštadienius rugsėjo 19 d. ir 26 d. vyks diskusijų renginiai 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮ų 𝘥𝘪𝘦𝘯𝘰𝘴 bei paroda 𝘝𝘪𝘥𝘦𝘰𝘨𝘳𝘢𝘮𝘰𝘴. Dar viena paroda-videoinstaliacija bus atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto galerijoje 101, o festivalį uždarys specialus renginys rugsėjo 27 d. Visos festivalio filmų peržiūros vyks tik po vieną kartą. Festivaliui pasibaigus, dviems savaitėms, t.y. rugsėjo 28 d. – spalio 11 d., dalis filmų kelsis į interneto erdvę.

Kuratorės: Viktorija Šiaulytė ir Monika Lipšic
Bendrakuratorė: Milda Januševičiūtė Festivalio koordinatorius: Karolis Žukas
Dizainas: Marek Voida
Komunikacija: Eglė Trimailovaitė
Partneriai: Kauno kultūros centras, Kino centras 𝘙𝘰𝘮𝘶𝘷𝘢, Kauno menininkų namai, VDU galerija 101, Kaunas pilnas kultūros
Rėmėjai: Lietuvos kino centras, Lietuvos kultūros taryba, Nordic Culture Fund, Kauno miesto savivaldybė
Informaciniai rėmėjai: LRT, Kauno diena, 370, Clear Channel

Daugiau

Rytojus visada trunka per ilgai – Atidarymas

2020 rugsėjo 17 d., 19:00
Kauno kultūros centras

Meilės vandenynas

2020 rugsėjo 18 d., 18:30
Kauno kultūros centras

Pastatas

2020 rugsėjo 18 d., 20:30
Kauno kultūros centras

Nulis

2020 rugsėjo 18 d., 20:30
Kino teatras „Romuva”

Videogramų diena

2020 rugsėjo 19 d., 15:00 - 20:00
Kauno menininkų namai

Filmų programa „Mamolaivis“

2020 rugsėjo 20 d., 14:00
Kino teatras „Romuva”

Sielų sala

2020 rugsėjo 20 d., 16:00
Kino teatras „Romuva”

Uvertiūros

2020 rugsėjo 20 d., 18:00
Kino teatras „Romuva”

Filmų programa „Videovaizduotė“

2020 rugsėjo 21 d., 19:00
Kauno kultūros centras

Mėsa! Mėsa! Gardi mėsa! — Mariannos Simnett filmų programa

2020 rugsėjo 22 d., 18:30
Kino teatras „Romuva”

Filmų programa „Sveikatos apsaugos sistemos“

2020 rugsėjo 22 d., 20:30
Kino teatras „Romuva”

Filmų programa „Purvas ir duomenys. Materija kaip istorinis kūnas“

2020 rugsėjo 23 d., 18:00
Kino teatras “Romuva”

Ekspedicijos turinys

2020 rugsėjo 23 d., 20:15
Kino teatras “Romuva”

Morgan Quaintance filmų programa

2020 rugsėjo 24 d., 18:30
Kino teatras “Romuva”

Giliame miege

2020 rugsėjo 24 d., 20:30
Kino teatras “Romuva”

Filmų programa „Purvas ir duomenys. Technoekologijos“

2020 rugsėjo 24 d., 20:00
Kauno menininkų namai

Filmų programa „Socialinis kūnas“

2020 rugsėjo 25 d., 18:00
Kauno kultūros centras

Grįžtamasis ryšys

2020 rugsėjo 25 d., 20:30
Kauno kultūros centras

Videogramų diena

2020 rugsėjo 26 d., 15:00 - 20:00
Kauno menininkų namai

Eurazija (Klausimai apie laimę)

2020 rugsėjo 27 d., 17:00
Kauno kultūros centras

Paroda „Videogramos“

2020 rugsėjo 15
spalio 11 d.
Kauno menininkų namai

Iris Smeds paroda „Vidutinybė“

2020 rugsėjo 17
spalio 10 d.
VDU menų galerija 101

Purvas ir duomenys. Technoekologijos.

2020 rugsėjo 23 d., 6 val.
.