rež. Yael Bartana

„Ir Europa apstulbs“ – tai menininkės Yael Bartanos 2011 m. Venecijos bienalėje, Lenkijos paviljone, pristatyta trilogija. Šie trys filmai – puikus kino praktikos, siekiančios anapus ekrano ir sugrįžtančios į jį, pavyzdys – atsispiria nuo Žydų renesanso judėjimo Lenkijoje, inicijuoto menininkės kartu su kitais kolegomis, ir tuo pačiu metu kuria šio judėjimo istoriją. Šiandien ši Bartanos trilogija vis dar aktuali ir kone pranašiška tuo, kaip joje išreiškiamos praeities šmėklų persekiojamos istorija ir ateitis.

Anot lenkų kuratorės ir meno kritikės Joannos Mytkowskos, „iš tikrųjų nežinome, ar Žydų renesanso Lenkijoje judėjimas yra tikra partija (…), ar politinė haliucinacija. Galų gale, filmuose apskritai fikcija nuolat maišosi su tikrove, gyvieji – su vaiduokliais, faktai – su pasakomis. Tai procesas, artimas kolektyvinės pasąmonės veikimui, kur įsivaizdavimai ir fantazijos gali tapti veiksmais“ (Nepažįstamojo sugrįžimas, 2012).

Yael Bartanai (g. Izraelyje, 1970 m.) menas yra tarsi skalpelis galios struktūrų mechanizmuose, kuriuo ji rėžia ties plona ir trūkinėjančia riba, skiriančia sociologinius reiškinius ir vaizduotę. Per paskutiniuosius dvidešimt metų menininkė savo darbuose nagrinėjo niūrius kolektyvinės pasąmonės sapnus, įveiklino kolektyvinę vaizduotę, analizavo grupinius identitetus ir (an)estetines įtikinėjimo formas. Jos filmuose, instaliacijose, fotografijose, režisuotuose performansuose ir viešųjų erdvių paminkluose tyrinėjamos nacionalinio identiteto, traumos, dislokacijos temos, dažnai išryškėjančios per ceremonijas, minėjimus, viešus ritualus ir bendruomeniškus sambūrius. Bartanos darbai yra pristatyti visame pasaulyje bei įtraukti į daugelio muziejų kolekcijas, įskaitant Niujorko Modernaus meno muziejų, Londono „Tate Modern“ ir Paryžiaus Pompidou centrą. Šiuo metu menininkė gyvena ir dirba Berlyne bei Amsterdame.