Monika Janulevičiūtė ir Celyn June
Atlenkiamo peiliuko laukymė / The Switchblade Grassland, 11’, 2018.

Atlenkiamo peiliuko laukymės greitkelis kerta rajoną. Kasdieniškumas, vienodumas galėtų būti tiesiogiai suprantami kaip tam tikras užpildas ar gysla, skirta pasiekti kitus labiau akivaizdžius ar apčiuopiamus atvejus, išskirtinius įvykius. Egzistuoja ambicija žvelgti atidžiau, sklęsti viršuje ir vengti pramogų sekiojimo. Viskas vis dar skamba, zvimbia kai tu nežiūri, kai esi palėpėje ar kažkur išvykęs – niekas nemiega, niekas nėra tuščia.

Monikos Janulevičiūtės “Atlenkiamo peiliuko laukymė”  buvo sukurtas artimai bendradarbiaujant su muziku Celyn June. Šis filmas yra tęstinė Celyn June’o albumo Portion Park (W-I, 2018) dalis. Monika Janulevičiūtė yra menininkė ir grafinė dizainerė, dirbanti prie įvairių kūrybinių projektų, tyrinėjančių realybes ir priklausymą.

Miša Skalskis
Medus už kraują / Honey for Blood, 17’, 2019

Šis darbas pasakoja apie paauglio nelaimę užstrigus saloje su tėvais. Jų kelionę apsunkina nesėkmė gyvenant klimato krizės akivaizdoje, kai saulė — piktoji jėga — kėsinasi išlydyti visa, kas kieta. 

Miša Skalskis yra vizualinių menų ir garso menininkas iš Helsinkio, kuriantis garso kūrinius, video darbus ir publikacijas. Paskutinieji Skalskio darbai tyrinėja autobiografinius pasakojimo būdus, skausmingas atminties ir nostalgijos formas bei šių patirčių santykius su fikcija. 

April Lin
Skaitmeniniai pėdsakai / Digital Traces, 18’, 2019

Mirtį išgyvena visi sutvėrimai, tai vienas iš universalių dalykų jungiančių visus gyvus daiktus: visas rūšis, struktūras ir erdves. Visgi visuomenėje dažnai vengiama kalbėti šia tema, mirtis formuluojama kaip tragedija, o priimama yra tik kaip neišvengiama senatvės pasekmė. Tuo pačiu metu mes esame nuolat apsupti mirties, ypač žinioms apie smurtą, ligas ir konfliktus sparčiai sklindant skaitmeninėje ir globalioje erdvėje. Prisijunkite prie manęs panirti į intymų technologijos ir mirties ryšį, švelniai tyrinėjantį praeitį/-is, dabartį/-is ir ateitį/-is. — April Lin.

April Lin 林森 yra menininkai, filmų kūrėjai ir videografai tyrinėjantys tiesos daugialypiškumą, sukonstruotą ir platinamą per vaizdų kūrimą. Jungdami eksperimentines technikas su sutelkti marginalizuotų žinių telkimu, jie naudoja judantį vaizdą kaip įrankį pamirštas praeitis atminti, ištrintas dabartis pagerbti ir įsivaizduoti naujas ateitis. 

The Institute of Queer Ecology
Atsiradimas / The Emergence, 16’, 2020

Metamorfozė yra trijų dalių pasiūlymas, skirtas naujai perstruktūruoti tai kaip įsivaizduojamas pasaulis ir kaip jis operuoja šiandien. Šios trys dalys yra sumodeliuotos pagal drugelinių vabzdžių gyvenimo ciklus: tai vabzdžiai, kurie išgyvena “visišką metamorfozę” kai organizmas pilnai persikuria prisitaikydamas prie kintančių poreikių išlikimui užtikrinti. “Atsiradimas” yra trečioji video serijos dalis. Remiantis José Esteban Muñoz’o sąvokomis apie Queer utopijas, pamokas išmoktas per “Išlikimo strategijas” (Adrienne Maree Brown) bei kapitalocenos koncepciją (pristatytą Jason W. Moore, Raj Patel, Naomi Klein ir daugybės kitų), Metamorfozė verčia mus ambicingiau įsivaizduoti, kas galėtų atsirasti iš šios daugialypės krizės.

Mes teigiame, kad queer’iškumas, yra tiek pat svarbi strategija kaip ir vaizduotė, įsišaknijusi istorijoje, kuriant alternatyvius abipusės paramos ir globos pasaulius, kurie žydi erdvėse po ja ir šiuo pasauliu.

Kūnas sunyksta ir naujas kūnas formuojasi iš tos pačios medžiagos.

Šis kismas atsiranda iš vidaus.

The Institute of Queer Ecology yra kolaboracinis, decentralizuotas organizmas, kuris veikia tam, kad įsivaizduotų nešališką daugiarūšę ateitį. Savo tarpdisciplininiu programavimu, kuris svyruoja tarp kuruojamų parodų ir tiesiogiai kuriamų meno kūrinių ir projektų, the Institute of Queer Ecology kuria biodiversinės utopijos pagrindą.