Pranešime, pasitelkiant daugiausia šiuolaikinių lietuvių menininkių (-ų), režisierių, aktyvisčių (-tų) ir kuratorių darbų pavyzdžius, apžvelgiami darbo su archyvais būdai, jų pobūdis, perdirbimo strategijos ir formos, drauge apmąstant šios aktualizuojamos medžiagos galias, t.y. keliant klausimą: o ką šie archyvai nudirba jau mūsų laike?

Biografija

Inesa Brašiškė yra meno istorikė ir kuratorė, baigusi Modernaus ir šiuolaikinio meno magistro studijas Kolumbijos universitete Niujorke. Jos tyrimai aprėpia pokario Europos ir Amerikos meną ir avangardinį kiną. I. Brašiškė yra viena iš knygos „Jonas Mekas: The Camera Was Always Running“ (Yale University Press, 2022) sudarytojų ir parodos „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ Nacionalinėje dailės galerijoje kuratorių. Šiuo metu ji rengia kelias knygas, tarp kurių – pirmoji monografija, skirta rumunų menininkui André Cadere (1934–1978). I. Brašiškė dėstė Vilniaus dailės akademijoje, organizavo simpoziumus „The Post-Socialist Object: Contemporary Art in China and Eastern Europe“ (Kolumbijos universitetas, 2017) ir „Jonas Mekas ir Niujorko avangardas“ (NDG, 2022); inicijavo paskaitų ciklą „Thinking Contemporary Art“. I. Brašiškė spausdina savo tekstus akademinėse publikacijose, kataloguose ir žurnaluose bei kuruoja parodas ir filmų programas.