Dvi filmų programos, inspiruotos medijų tyrėjos ir antropologės Shannon Mattern darbo Dirt and Data. Code and Clay (Purvas ir duomenys. Kodas ir molis), kviečia pažvelgti į medžiagas ir gamtines sistemas kaip politinės, istorinės ir socialinės informacijos nešėjas ar komunikacijos priemones.
Materijos kaip istorinio kūno programą sudaro menininkių Filipos César ir Shirin Sabahi filmai. Nors iš kardinaliai skirtingų kontekstų, jie kalba apie medžiagiškumą ir laiko dimensiją. Užminuotame dirvožemyje F. César skaito ir cituoja Gvinėjos agronomą, išsilaisvinimo kovotoją Amílcarą Cabralą: dirvožemis – tai ir istorinis kūnas. Sh. Sabahi filmai Pasiskolintas peizažas bei Pilna burna sukasi aplink japonų menininko Noriyuki Haraguchi darbą Materija ir protas (angl. Matter and Mind) ir jo atsiradimo bei egzistavimo istoriją Teherano šiuolaikinio meno muziejuje. Nafta, menininko darbuose naudojama kaip meninė medžiaga – nekintantis, veidrodiškas, nejudantis paviršius. Inicijuodama rūpestingą darbo restauravimą, menininkė išjudina šią išorės ir vidujumo skirtį ir atveria darbo istorišką gylį. Filmuose menininkės savo intervencijų, klausimų kėlimo, gestų inicijavimo praktikomis tarsi rūpinasi medžiagų istorija ir taip atidengia po paviršiumi glūdinčius politinius, institucinius ir asmeninius sluoksnius.
Kuratorė Viktorija Šiaulytė